ForumPortalliPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Sėmundjet depresive

Shko poshtė 
AutoriMesazh
ExTra
Webmaster
Webmaster
avatar

Numri i postimeve : 276
Registration date : 09/01/2008

MesazhTitulli: Sėmundjet depresive   Fri Jan 11, 2008 5:14 pm

Para sė gjithash, disa nga ju do ta shohin tė habitshme por ka njė
numėr muslimanėsh tė cilėt nuk e kuptojnė faktin qė muslimanėt mund
tė sėmuren fizikisht nga sėmundje depresive ose tė vuajnė nga
probleme mendore. Pse ndodh kjo? Unė nuk e di, por kjo ka mundėsi tė
ketė tė bėjė me tabu tė mėdhaja kulturore dhe gjithashtu ndoshta nga
fakti qė njerėzit nuk e kuptojnė pse dikush i cili e beson Allahun
dhe tė dėrguarin e Tij mund tė bjerė nė depresion nė kėtė dynja.

Kėshtu depresioni dhe sėmundjet mendore janė njė problem i vėrtetė
nė komunitetet tona dhe ka shumė mėnyra sesi t'i trajtojmė ato.

Nė islam, ne kemi disa njohuri mbi sėmundjen dhe gjendjet e
sėmundjes. Ne mund t'i ndajmė sėmundjet nė disa kategori tė gjėra tė
cilat tregojnė trajtimin e shumėllojshėm tė mundėsive.

Sėmundjet e zemrės

Lloji i parė i sėmundjes ėshtė mė vdekjeprurėsi; sėmundjet e zemrės.
Kur zemra sėmuret dhe kėtu ne e nėnkuptojmė atė shpirtėrisht si e
kundėrt ndaj problemit miokardial fizik, atėhere jo vetėm feja e
personit kėrcėnohet por i gjithė trupi mund tė vuajė fizikisht. Si
ndodh kjo? Kjo ėshtė nga ēėshtjet e ghaibit – por ndodh.

Ne e dimė qė Profeti, paqja dhe bekimet e Zotit qofshin mbi tė, na
ka paralajmėruar qė nėse zemra dėmtohet, atėhere i tėrė trupi
dėmtohet. Kjo ėshtė fizike. Ai, paqja dhe bekimet e Zotit qofshin
mbi tė, na ka informuar qė zemra ėshtė njė burim i takuas (frikės
ndaj Zotit), ēelėsi ynė nė Parajsė. Kjo ėshtė shpirtėrore. Ibrahimi,
paqja dhe bekimet e Zotit qofshin mbi tė, na ka informuar ne nė
Kur'an qė hyrja ne Parajsė do tė bazohet tek gjendja e zemrės, pra
nėse ajo ėshtė e shėndoshė dhe e mirė. Kėshtu, shėndeti dhe kushtet
e zemrės janė absolutisht vitale, mbajtja e saj gjallė duke e
pėrkujtuar Allahun pėrmes dhiarit dhe veprave tė mira dhe mbrojtja e
saj nga tė kėqijat e mos bindjes ndaj Allahut ashtu si edhe zilisė,
gėnjeshtrės, xhelozisė, pangopshmėrisė , epshit dhe kėshtu me rrallė.

Kėshtu si rezultat trajtimi pėr zemrėn e sėmurė bėhet e njohur – pėr
ta mbajtur atė lart nė iman dhe pėr ta mbrojtur atė nga vdekja nė
gjynah dhe mosbesim. Doktorėt e saj janė ulematė – dhe kjo ėshtė pse
profesioni mė i madh ėshtė ai nė shėrbim tė Zotit duke shpėtuar
jetėt e njerėzve – jetėt e atyre tė vėrteta, e cila ėshtė gjendja e
tyre e islamit.

Sėmundjet fizike

Lloji i dytė i sėmundjeve ėshtė ai i kushteve fizike tė tilla si
problemet kardiovaskulare, dhimbjet e kockave, ē'rregullimet gastro-
intestinale etj...Kėto shprehen nė njė varietet mėnyrash tė ndryshme
disa prej tė cilave ne po mėsojmė nga dita nė ditė aq shumė sa
pėrparojmė nė kėtė fushė.

Ato kanė njė varietet shkaqesh, disa janė pėrmendur nė sunnet dhe tė
tjerat qė ne i kemi zbuluar pėrmes teknologjisė. Profeti, paqja dhe
bekimet e Zotit qofshin mbi tė, tregoj problemin e mutacionit
gjenetik dhe gjithashtu shumė kushte ndodhin pėr fajin tonė,
zakonisht nga pakujdesia dhe pangopshmėria. Nė njė transmetim akoma
tė dobėt, ėshtė thėnė qė Profetit salallahu alejhis ua selam i ėshtė
dhuruar njė doktor personal nga sundimtari Kaukas i cili u refuzua
me thėnien e mėposhtme: "Ne nuk kemi nevojė pėr njė doktor. Ne nuk
hamė aq shumė".

Me tė vėrtetė, ēdo ditė bėhet mė e qartė qė rruga sesi nė i
trajtojmė trupat tonė pėrsa i pėrket dietės, ushtrimit dhe ngrėnies
sė helmeve tė ndryshme qė ne i kemi krijuar tė tilla si akooli,
drogat, duhani dhe ndotja ėshtė duke provuar se ėshtė shkaku
kryesorė pėr sėmundjet e tona tė ndryshme dhe kushtet mendore prej
tė cilave vuajmė.

Shkaku i tretė kryesorė ėshtė i qartė nga Kur'ani dhe Sunneti,
veēanėrisht me shembullin e Profetit Ejub, paqja dhe bekimet e Zotit
qofshin mbi tė, i cili u sėmurė me njė sėmundje qė nuk ishte as
gjenetike ose e vetė shkaktuar por ishte njė test nga Krijuesi i Tij
nė mėnyrė qė t'ia ngrinte statusin e tij – kjo pa dyshim ekziston nė
botėn e sotme me Allahun e lartmadhėruar i cili sprovon mijėra
njerėz me sėmundje qė ata nuk ka asnjė farė kontrolli nė marrjen (e
sėmundjes) por do t'i jepet mė tepėr kontroll pėrsa i pėrket
konsekuencave, qoftė nė kėtė botė dhe qoftė nė tjetrėn; sepse me tė
vėrtetė, nuk ka sėmundje pėrveēse qė njė kurė tė jetė caktuar pėr tė.

Trajtimi i tė gjitha kėtyre kushteve janė kryesisht nė duart e
doktorėve – ata do tė pėrdorin ilaēe "mjekėsore" nė formė hapash
dhe teknikash pėr tė kuruar dhe pėr tė ngritur shumė prej asaj qė
ėshtė pėrmendur dhe kjo pėrfshin kėtu edhe disa ilaēe tė komplikuara
qė trajtojnė sėmundjen mendore dhe gjithashtu depresionin klinik,
shpesh me rezultate tė shkėlqyeshme.

Megjithatė kėtu, ne kemi kalimin e parė, sepse "doktorėt popullorė
(pėr hir tė muhabetit), kanė treguar dobi tė mėdha.
Kėtu, "popullore" i referohet pėrdorimit tė ilaēeve jo tė
komplikuara por pėrdorimit tė ixhamės, bimėve medicinale dhe
mjekėsinė "alternative" , etj...

Si kjo, i njėjti grup ose disa tė tjerė do tė pėrdorin gjithashtu
rukian – njė lloj "shėrim besimi" – qė pėrdor Kur'anin dhe Lutjet e
Profetit, paqja dhe bekimet e Zotit qofshin mbi tė, pėr t'i kuruar
njerėzit madje edhe me probleme fizike tė tilla si artriti ose
probleme zemre. Rakiu i stėrvitur (shėruesi fetarė i cili ndjek
metodėn profetike tė saktė) do tė jetė eksperti kėtu duke vendosur
ēfarė ėshtė e mundshme dhe ēfarė nuk ėshtė. Sunneti ėshtė plotė me
shembuj tė tillė dhe madje edhe sot, ne si mysliman profesional tė
shėndetit gjithmonė do tė pėrdorim kėto metoda me nivele tė ndryshme
nė sukses, tė ngjashme ose ndoshta mė pak sesa ata qė pėrdorin
trajtimin "mjekėsorė".

Gjithashtu, duaja direkte, Allahut nuk duhet tė harrohet kurrė sa mė
shpesh gjatė procedurave tė mjekimit. Allahu i lartmadhėruar ėshtė
Ai i cili e krijon sėmundje dhe Ai mund ta heq – nuk ėshtė i lidhur
pas parimeve mjekėsore dhe tradicionale siē i kuptojmė ne ato dhe
Fuqia e Tij tejkalon mendjet tona tė kufizuara dhe logjikėn tonė tė
tė perceptuarit.

Pra, ne shohim nė kėtė grupin e dytė tė sėmundjes plane tė gjėra dhe
shumė praktikues tė pėrfshirė.

Sėmundjet e "jashtėzakonshme"

Lloji i fundit i sėmundjes nė pėrgjithėsi duke folur mund tė shihet
si njė lloj i jashtėzakonshė m, kėto pėrfshijnė tė sėmurėt me "Syrin
e keq", nga magjia e zezė dhe mė tė vėrtetė shkelja e xhindeve.

Kėto gjendje trajtohet nga njė Raki i cili ėshtė i njohur nė kėtė
fushė, shpesh nga eksperienca mė shumė sesa mbikėqyrja formale, dhe
i cili do tė njihet nga devotshmėria e tij dhe dituria pėr kundėr
rezultateve tė tija, "diagnozat" dhe fama jo si shumė
sharlatan, "Pirs" dhe "Shėrues fetarė" qė njihen sot.

Kjo ėshtė njė pikėpamje shumė e pėrgjithshme dhe e shkurtėr e
sėmundjes siē ne e kuptojmė atė.

Diagnozat dhe trajtimi

Pėrsa i pėrket detajeve nėse njė person qė vuan nga depresioni ose
njė sėmundje mendore ju afrohet qė ka tė tilla simptoma tė ndryshme
qė mund ta mjegullojnė ndonjėrin nėse mund tė ketė magji ose xhind ,
atėhere unė pėrdorė njė sistem tė thjeshtė diagnostikimi.

Diagnozat duhet gjithmonė tė fillojnė me tė dukshmet: shumė
muslimanė duhet tė fillojnė ta kuptojnė qė sunneti kur implementohet
nė tėrėsinė e tij si njė mbrojte kundėr shumė prej atyre qė ne i
quajmė ēėshtje mendore. Sunneti kėtu i referohet obligimit pėr tė
kėrkuar diturinė dhe pėr tė pėrdorur lutjet kundėr forcave tė
jashtme.

Pėr shembull, Shejtani dhe mbėshtetėsit nga vėllezėrit e tij xhind (
si njė specie) dėshirojnė tė pėshpėritin dhe tė sugjerojnė tė
dobėtit qė nuk di mė shumė. Kėtu, ilmi (dituria) ėshtė obligatore
sepse jo vetėm qė do tė njoh me armikun tuaj dhe t'ju pėrgatis pėr
tė por ju mund ta pėrzini fizikisht siē ėshtė rasti me recitimin e
ajetit kursij kur fleni si ėshtė pėrmendur nė hadithin e famshėm.

E ngjashme, duke studiuar diturinė hyjnore ju jep fuqi pėr tė
kuptuar skenarin i cili mund tė ēojė nė problemin e vesveseve
(pėshpėritjes sė dyshimeve) siē ėshtė fakti qė siguria kurrė nuk
mund tė pėrmbyset nga dyshimi dhe tė tjera maksima ligjore tė
rėndėsishme.

E ngjashme, ėshtė dituria qė krijon siguri qė tė mos dėmtoni tė
tjerėt duke i dėmtuar me syrin duke thėnė "mashallah tebarakallah"
kur shikoni ose dėgjoni qė njė e mirė i ka ardhur vėllait tuaj ose
motra tuaj do t'i mbrojė tė gjithė dhe me tė vėrtetė ta shtojė
mirėsitė. Ėshtė e mundshme qė pjesa mė e madhe e aspekteve tė kėsaj
megjithėse nuk janė dituri e obligueshme e akides qė fut njė tė
kuptuar tė Kaderit – pėrcaktimit hyjnorė – i cili
pandryshueshmė risht i shton perspektivėn dhe kuptimin e njė situate
tė vėshtirė dhe konfuze. I armatosur mė kėtė, do tė kuptojė qė
personi i cili kalon pėrmes sprovave dhe trishtimeve do tė
shpėrblehet nė jetėn tjetėr. Ndėrsa disa gjėra janė bėrė pėr tė
ndodhur nė njė mėnyrė qė s'mund tė kuptohen menjėherė qė s'mund tė
bėsh asgjė dhe pra tė stresohesh apo "depresohesh" pėr tė. Me tė
vėrtetė Allahu thotė:

"E mos u dobėsoni (fizikisht) dhe mos u dėshproni (shpirtėrisht)
derisa ju jeni mė tė lartit, po qe se jeni besimtarė tė sinqert".
[Sura Ali Imran:139]

Pėrsa i pėrket sunnetit nė njė sens tė pėrgjithshėm, atėhere si
mundet qė tė mbrohemi nga dynjaja dhe tė gjithė streset e saja kur
nuk e kane zemrėn tė qetėsuar me dhiarin (pėrmendjen) e Allahut? Si
mund ti iket streseve dhe shtypjes sė dynjasė kur kur nuk ka asgjė
tjetėr por vetėm dynja nė zemėr dhe mendje? Sa prej atyre tė cilėt
thonė qė vuajnė nga problemet mendore aktualisht jetojnė njė jetė
islame nė ēdo sens tė mundshėm?

Kėshtu, pėr t'i kombinuar tė gjitha shkencat e sunnetit dhe pėr tė
praktikuar islamin tėrėsisht dhe tė plotė nė tė gjitha sferat e
jetės ashtu siē duhet bėrė , kjo ėshtė zgjidhja primare dhe trajtimi
nė maxhorancėn e rasteve tė atyre njerėzve tė cilėt dalin me
sėmundje "depresive".

Gjėja tjetėr qė ne bėjmė si klinistė gjithmonė na kujton ne ėshtė ta
kontestualizojmė problemin shpesh, devijimi jonė nga "normaliteti"
ėshtė njė perceptim falsė qė nuk qėndron ndaj vėshtrimit tė thellė.
Depresioni tek ndonjė person ėshtė njė ditė normale pėr njė person
tjetėr. Stresi tek ndonjė person ėshtė sfida e njė personi
tjetėr. "Zėrat nė kokėn" e ndonjėrit janė shejtani i tjetrit qė
pėrpiqet tė hyjė brenda aty ku mund tė futet.

Nėse me tė vėrtetė ka njė shenjė e qartė sėmundjeje megjithatė, ne
do tė kalojmė pėr t'ju referuar tek doktorėt dhe kjo ėshtė diēka qė
ne duhet tė jemi tė kujdesshėm sepse ka disa doktorė qė shkojnė
menjėherė nė ilaēe serioze kur nė fakt njė konsultim i mirė do tė
ishte po aq i vlefshėm.

Ashtu siē njihet nė farmaci, shumė herė njė pacient e lė njė
operacion me njė recetė pėr ilaēe anti depresuese pėr sėmundjen e
tyre e vetėm pėr tė parė profilin e efekteve anėsore tė hapit tė tij
tė ri dhe menjėherė vendosin qė ata nuk janė tė depresuar pas sė
gjithash. Natyrisht, doktori nuk do tė informohet pėr kėtė ndryshim
tė zemrės, ashtu sic nuk do tė informohet kur farmacia merr mbrapa
tėrėsisht paketat e ilaēeve tė pa pėrdorura pasi pacientėt tė kenė
sukses pėr t'i trajtuar me rrethanat e veta.

Vėshtirėsia nė trajtimin e rrethanave personale ėshtė provuar tė
jetė shkaku madhorė i rasteve me depresion qė prezantohen nė
komunitetet tona sot nga muslimanėt tonė (pjesa mė e madhe femra).
Presionet familjare, shtypja e vjehrėve , martesat e detyruara ose
rregulluara, burrat abuziv, barrierat e gjuhės, mėshira e
keqvendosur dhe njė burim i tėrė fitnesh shtėpiake, ne duhet tė jemi
falėnderues qė jo ēdo depresion pėrfundon nė vetėvrasje pasi ne e
kuptojmė ēfarė gratė tona janė tė detyruara tė kalojnė ēdo ditė.

Si zakonisht pastaj ne jemi duke provuar qė jemi armiqtė e vetvetes,
kushtet tona nuk do tė ndryshojnė pėrderisa nuk ndryshojmė vetė
rrėnjėn e shkaqeve prapa atyre.

Sė fundmi, mua mund tė mė prezantohet njė person i cili qartėsisht
nuk i ka sjelljet jokarakteriste qė janė mė lartė dhe unė ose do
tija referoi njė doktori tė kualifikuar ose direkt tek njė nga
vėllezėrit e pakėt qė janė tė besueshėm nė fushėn e prishjes sė
magjisė ose kapjes nga xhindėt. Ajo do tė zgjasė vetėm disa minuta
pėr tė pėrkufizuar nėse problemi ka nevojė pėr ndėrhyrje mjekėsore
ose jo, dhe kjo pastaj i jep fund procedurės sė diagnostikimit qė
duhet tė ndėrmerret kur prezantohen njerėz qė ankohen pėr tė tilla
probleme.

Unė kam folur kėtu vetėm nė pėrgjithėsi dhe pastaj duke i shtuar njė
perspektivė personale nga eksperiencat e mija. Kjo ėshtė e dukshme
qė nuk ėshtė gjithėpėrfshirė se por vetėm ėshtė lidhur sė bashku nė
njė mėnyrė tė shpejt pėr t'ju shtuar perspektivės sė atyre tė cilėt
ose besojnė qė vuajnė nga tė tilla sėmundje ose tė tjerėt qė njohin
ndonjė person qė ka nevojė pėr disa kėshilla tė thjeshta
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Sėmundjet depresive
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Feja Islame :: Islami - Feja e vetme, e pranuar tek All-llahu Subhanehu ve Teala-
Kėrce tek: